Labdaros ir paramos fondas FRIDA, nevyriausybinė moterų ir su jaunimu dirbanti organizacija,  prisidėdamas prie pasaulinės akcijos, skirtos atkreipti dėmesį į smurtą lyties pagrindu, nuo 2015-ųjų kiekvienais metais lapkričio 25 – gruodžio 10 dienomis  organizuoja „Baltojo kaspino Festivalį“. Tai kultūrinių prevencinių renginių ciklas, skirtas tarptautinei akcijai „16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų“.

Smurtas mūsų visuomenėje vis dar yra įsišaknijęs nuostatose ir tapęs savotiška „kultūrine norma” („muša, nes myli”). Per metus policija į iškvietimus dėl smurto artimoje aplinkoje vyksta per 50 tūkstančių kartų ir tai tėra tik ledkalnio viršūnė, nes EIGE duomenimis 60 procentų nukentėjusiųjų pagalbos nesikreipia. Aštuoniasdešimt penki procentai nukentėjusiųjų yra moterys, smurto liudininkais tampa kartu su jomis gyvenantys vaikai (tuo pačiu ir jie traumuojami), bet blogiausia, kad policijos įsikišimas problemos toli gražu neišsprendžia, ji jau būna įsisenėjusi, nutraukti smurto ratą iš jo išeiti reikalauja milžiniškų pastangų ir drąsos nukentėjusioms bei didelių išteklių iš pagalbą teikiančių organizacijų. Smurto prieš moteris kaštai tenka visiems Lietuvos gyventojams. EIGe taip pat skelbia paskaičiavimus, kad per metus šie kaštai Lietuvoje sudaro 650 mln. Eurų ( į šią sumą įeina nedarbingumas, paslaugos ir kiti aspektai).  Mūsų vis dar jaunai ir santykinai neturtingai valstybei tai neatleistinas lėšų švaistymas. Sumažinę smurto prieš moteris mastus, jas galėtume sutaupyti ir investuoti į skurdo, nelygybės ir kitų socialinių problemų sprendimą.

Vienintelis būdas bent perspektyvoje pakeisti situaciją yra vykdyti plačią prevenciją: ugdyti visuomenę (ypač jaunimą), keisti žmonių nuostatas ir smurtauti verčiančius stereotipus, nusitaikyti į smurto priežastis – lyčių nelygybę, galios disbalansą, nevienodą vyrų ir moterų vaidmenų traktavimą bei nemokėjimą taikiai spręsti konfliktų.

Deja, mūsų valstybė vis dar neskiria reikiamo dėmesio smurto artimoje aplinkoje prevencijai (tiek retorikos, tiek finansuojamų programų prasme), o tai skaudžiai atsilieps ateities perspektyvoje, nes nuolat „gesinti gaisrus“ yra ir brangiau, ir mažiau efektyvu, negu užkirsti kelią ugnies įsižiebimui. Žinoma, prevencija nėra ir negali būti greitas veiksmas, visų pirma todėl, kad beveik neįmanoma kultūrines nuostatas pakeisti kokiu nors tiesioginiu būdu (tiek didaktiniu, tiek moralizuojant, tiek taikant baudžiamąsias priemones). Vienintelis, nors ir lėtas būdas – atrasti inovacijas per kūrybinius procesus, taip kuriant naujus socialinių santykių bei bendradarbiavimo modelius. Todėl pagrindinę prevencinę (smurtauti skatinančių nuostatų keitimo) veiklą organizuojame per kultūrinius renginius. Jų įvairovė ne tik padeda pritraukti skirtingas visuomenės grupes, bet ir nestandartine menine kalba prabilus apie opią socialinę problemą, lengviau išjudina sustabarėjusius stereotipus.

Festivalio renginių metu ne tik didiname profesionaliojo meno prieinamumą visoms visuomenės grupėms, bet ir skatiname tarpsritinį dialogą, keitimąsi gerąja patirtimi tarp pagalbą nuo smurto nukentėjusiems asmenims teikiančių profesionalų (socialinės, sveikatos bei teisėsaugos srities specialistų, nevyriausybininkų), o asmenis, su juo susidūrusius, skatiname kreiptis pagalbos. Skirtingų žanrų, vykstantys skirtingose erdvėse, festivalio renginiai (parodos, instaliacijos, paskaitos, filmų peržiūros, spektakliai, performansai, koncertai, konferencija, kūrybinės dirbtuvės) padeda pagrindinę jo žinutę perduoti pačioms įvairiausioms auditorijoms, taip pat – skatinti diskusijas ir kritinį mąstymą.

Baltasis kaspinas (akcentuojamas festivalio pavadinime ir simbolikoje) pasaulyje visuotinai atpažįstamas kaip smurto atsisakymo ir įveikimo simbolis, todėl jo populiarinimas Lietuvoje (prisegant baltą kaspinėlį kiekvienam Festivalio renginio dalyviui) padeda bendruomenei susitelkti šios problemos sprendimui.