Menu
JT ketvirtosios pasaulinės moterų konferencijos dokumente teigiama, kad: “Smurtas prieš moteris apibrėžiamas kaip bet koks smurtinis veiksmas lyties pagrindu, kuriuo moteriai padaroma ar gali būti padaryta fizinė, seksualinė arba psichologinė žala ar sukeltos kančios, įskaitant grasinimus atlikti tokius veiksmus, prievartą arba savavališką laisvės atėmimą tiek viešoje, tiek privačioje erdvėje.”
Smurtas skirstomas į rūšis: fizinis, seksualinis, psichologinis ir ekonominis. Gali būti naudojamas vienos formos smurtas, tačiau dažniausiai pasitaiko keleto jų kombinacija, pavyzdžiui, seksualinis smurtas naudojamas kartu su fiziniu ir psichologiniu smurtu.
Neteisėtas, tyčinis prieš asmens valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, kuriuo siekiama atimti gyvybę, padaryti žalą sveikatai, atimti laisvę, sukelti bejėgišką būklę, fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias.
Tai lengviausiai atpažįstama smurto forma, nes dažniausiai palieka žymes ant žmogaus kūno, tačiau neretai apie patirtą fizinę traumą galima spręsti iš pasikeitusio asmens elgesio ar emocijų. Fizinio smurto sukelta žala gali varijuoti nuo lengvo nubrozdinimo, mėlynių iki kaulų lūžių ar net gyvybei grėsmingų sužalojimų.
Tai situacija, kai kažkas privertas dalyvauti nepageidaujamoje, nesaugioje arba žeminančio pobūdžio seksualinėje veikloje. Net jei asmuo yra sutuoktinis, sugyventinis, tokia prievarta yra seksualinis smurtas. Kartu su seksualiniu smurtu neretai naudojamas ir fizinis bei psichologinis smurtas.
Seksualinis smurtas šeimoje išryškėja tokiomis formomis kaip vertimas nusirengti, santykiauti prieš asmens valią, žiaurus lytinis santykiavimas, vertimas stebėti ar kartoti pornografinius veiksmus ir panašiai.
Tai pavojingas, visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis jį baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras kažkokių neigiamų padarinių, pavyzdžiui, grasinimas, kad jeigu partneris išeis susitikti su draugais, nebus įleistas namo, kai grįš.
Kai žmogus smurtauja psichologiškai, jis tarsi žaidžia su kito žmogaus mintimis, jausmais, savijauta. Tokiame santykyje yra prarandama lygybė tarp dviejų žmonių, nes vienas tampa tarsi stipresnis, kontroliuojantis ir valdingesnis, o kitas paklusnesnis ir nukentėjęs.
Tai sudėtingiausia atpažinti smurto rūšis. Psichologinis smurtas įgyja įvairias formas:
Visais atvejais psichologinis smurtas sukelia nemalonius jausmus, mažina savivertę ir verčia jaustis kaltu. Psichologinis smurtas taip pat gali kelti mintis, kad neva esi nestabilus ar psichiškai sutrikęs. Žmogumi, patiriančiu psichologinį smurtą, dažnai yra manipuliuojama.
Tai smurtas, susijęs su šeimos finansais. Jis gali būti įvairių formų:
Siekdamas kontroliuoti savo auką, smurtautojas tikslingai kuria aukos ekonominę priklausomybę nuo jo. Neretais atvejais prievartą kenčiantis asmuo gauna pajamas ar valdo turtą, tačiau galiausiai smurtautojas palaipsniui užvaldo aukos turimus resursus, taip atimdamas galią aukai pasipriešinti, priimti savarankiškus sprendimus ar nutraukti ryšius su smurtaujančiu partneriu.
Piktnaudžiaudamas savo galia ir didėjančia aukos priklausomybe, smurtautojas užkerta kelią aukai dirbti ar siekti išsilavinimo, kas ateityje sukurtų galimybę geresnei darbinei karjerai ir didesnėms pajamoms gauti, riboja jos galimybę disponuoti asmeniui arba šeimos turtu.
[1] Parengta pagal Metodinės rekomendacijos skirtos Krizių centrų, atsakančių į nemokamos pagalbos linijos skambučius, darbuotojų ir savanorių komandoms, 2007
Įtampos augimo fazei būdinga tai, kad smurtautojas tampa vis labiau agresyvus, jo elgesys su moterimi grubus ir egoistiškas. Jis izoliuoja moterį, drausdamas jai bendrauti su artimaisiais, draugais. Moteris stengiasi būti paklusni, vengti galimų konfliktų, bijo išreikšti savo jausmus ir mintis. Ji mano galinti susitvarkyti su esama situacija nuolaidžiaudama smurtautojui, nuramindama ir prisitaikydama prie jo. Moteris stengiasi tenkinti smurtautojo reikalavimus, kad išvengtų smurto protrūkio, lyg „saugo“ jį nuo poreikio naudoti smurtą prieš ją. Bet moters pastangos laukiamų rezultatų neatneša, situacija šeimoje negerėja, įtampa auga. Tai gali trukti neapibrėžtą laiką – savaites, mėnesius, metus. Ne pirmą kartą smurtą patiriančios moterys žino, kad konfliktai dažnės ir stiprės, tačiau jos tikina save, kad kontroliuoja smurtautojo elgesį, mano, kad jei labiau pasistengs, tai išvengs smurto, jos neigia savo baimę ir prisiima atsakomybę už neišvengiamą antrąją fazę.
Smurto proveržio trumpiausiam (nuo keleto minučių iki keleto valandų) etapui būdinga tai, kad smurtautojas nepajėgia kontroliuoti poelgių, jis nori tik „truputį moterį pamokyti“. Smurtas šeimoje vyksta dažniausiai be liudininkų. Vyras pradžioje po smurto proveržio bando teisinti savo elgesį, tačiau kai smurtas tarp partnerių kartojasi, liaujasi teisintis. Moteris netiki tuo, kas įvyko, patiria šoką. Smurtą patyrusi moteris vengia kreiptis pagalbos, nes baiminasi, kad pagalba nebus efektyvi, jos saugumas nebus užtikrintas ir bandymas pasipriešinti dar pablogins esamą situaciją. Tiek moteris, tiek smurtautojas dėl skirtingų priežasčių yra suinteresuoti užbaigti antrąją fazę.
„Medaus mėnesio“ fazė prasideda iš karto po antrosios. Smurtautojas suvokia, kad nuėjo per toli, atsiprašo ir pažada daugiau taip nesielgti, jeigu ji „gerai elgsis“ ir „jo neprovokuos”. Smurtautojas pats tiki daugiau neskriausiąs moters, nes mano, kad gali save kontroliuoti, ji nepamirš pamokos ir ateityje elgsis tinkamai, nesuteikdama priežasties ją mušti. Jis mėgina įtikinti visus, kad taip ir bus, ir pasižada, kad mes gėręs, įsidarbins ir pan. Jis bando įtraukti visus, galinčius padėti pasiekti savo tikslą.
PERSEKIOJIMAS – tai į asmenį nukreiptas pasikartojantis, nepageidaujamas elgesys, keliantis įtampą ir/arba baimę.